Birštono kurhauzas

Apžvalga

Žodis „kùrhauzas“ yra kilęs iš vokiečių kalbos. Tai poilsio namų koncertų, šokių salė su bufetu (Tarptautinių žodžių žodynas). Birštono kurhauzas yra vienas iš nedaugelio išlikusių tokio tipo pastatų Lietuvoje, 2006 m. įrašytas į architektūros paveldo objektų sąrašą. Visai šalia Vytauto parko stovi vienas iš seniausių išlikusių medinių kurhauzų Lietuvoje. Nuo pat atidarymo 1855 m. jis skyrėsi nuo kitų panašių įstaigų. Jame nebuvo lošimų namų, banko, tačiau vyko rimtosios muzikos koncertai. Ši tradicija išliko iki šiol. Užėję vidun rasite dailės parodą ir istorines pastato nuotraukas, kurias galite palyginti su dabartiniu vaizdu. Pastatas atlaikė karus, buvo tausojamas net sovietmečiu, todėl jo išvaizda per pastaruosius 150 metų nedaug tepasikeitė. Pasak architektų, kurhauzas suprojektuotas derinant modernistinį stilių su tautiniais motyvais. 2006 m. pripažintas valstybinės reikšmės architektūros paveldu. Viena iš įdomiausių istorijų mena pasirengimą 1863 m. sukilimui prieš Rusijos caro valdžią. 1862 m. vasarą sukilimo vadai kūrė kovos planus Kurhauze. Į Birštoną sujojo paradinėmis uniformomis apsirėdę dvarininkai, jų sūnūs iš Lietuvos ir Lenkijos. Išvydę juos iš kurorto bėgo caro žandarai ir Vilniaus gubernatoriui apskundė, kad rengiamas „buntas“. Atidarius kurhauzą XIX a. antroje pusėje didžiąją lankytojų dalį sudarė Sankt Peterburgo aukštuomenė. Čia poilsiautojai susirinkdavo ne tik pasiklausyti garsiausių to metų artistų, bet ir pademonstruoti savo aprėdų. Buvo sakoma, kad jei naujos suknelės neparodei Birštone, vadinasi niekas jos ir nematė. Po pirmojo pasaulinio karo kurhauzas buvo apleistas, tačiau 1923 m. rekonstruotas, vėliau nuolat dailinamas. Čia pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje dietinio maitinimo įstaiga. Kurorto vadovai stengėsi pritraukti į kurorto svetainę kuo daugiau atvykėlių, mat vienu metu dažniausiai čia smaginosi vietos jaunimas. Pastangos davė vaisių – apie 1930 m. skoningai išpuošus kurhauzą, įrengus lauko kavinę čia ėmė burtis elegantiška publika.